Pažvelkite į nuotrauką. Joje matote keistą vikšrinę mašiną su dantytu stumdytuvu. Šis mažas aparatas išties atrodo kiek neįprastai ir jo Lietuvos ūkiuose tikriausiai nepamatysite. Platūs vikšrai išduoda, kad kuriant šią techniką buvo atsižvelgta į slėgį į gruntą, bet ar galite atspėti, kas tai per mašina? Kokius darbus ji dirba?
Tai – 1985 metais pagaminta maža slidinėjimo trasų priežiūros mašina. Jos amžius, beje, yra svarbus tik todėl, kad daugelis šiais laikais slidinėjimo kurortuose dirbančių mašinų yra kur kas didesnės, sunkesnės, galingesnės ir universalesnės. Kadangi ši mįslė nebuvo labai sunki, tikėtina, kad ją įveikėte, bet ar tikrai žinote, kaip ir kam naudojami šie aparatai? Kodėl sniego peilis yra dantytas? Kaip jos lygina sniegą ir kokius kitus darbus dirba slidinėjimo trasų priežiūros mašinos?
Daugelis žmonių mano, kad slidinėjimo trasų mašinos turi vieną užduotį – pašalinti sniego perteklių. Tam jos turi sniego peilius, kuriais nustumdo iškritusį sniegą. Tai jos aišku gali daryti, tačiau realiai jų paskirtis yra kiek kita. Slidinėjimo trasų priežiūros mašinos turi išlyginti ir suspausti sniegą, kad šis taptų patogiu slidinėjimo entuziastams. Lygi trasos danga pasiekiama ne tik priekyje esančio sniego stumtuvo pagalba – dažnai paskui save tokia mašina tempia dar vieną panašų įtaisą, kad ant trasos neliktų vikšrų pėdsakų.
Sniego peilis yra dantytas ne be reikalo. Jis ne tik išlygina, bet ir tekstūruoja trasą – sniego paviršiui suteikiama vadinama kordinio velveto išvaizda, kuomet visas paviršius yra išraižytas negiliais grioveliais. Tokia tekstūra leidžia geriau įvertinti trasos būklę ir palengvina slidžių bei snieglenčių slydimą.
Platūs vikšrai slidinėjimo trasų mašinoms reikalingi, kad jos pačios nesukurtų gilių vėžių. Skaičiuojama, kad vienos tokios mašinos slėgis į gruntą siekia vos 0,04-0,06 kilogramus kvadratiniam centimetrui. Tai yra labai geras rodiklis, turint omenyje, kad šios mašinos sveria daugiau nei 8 tonas. Nepaisant to, šios mašinos kartu ir suspaudžia sniegą, kad poilsiautojai jame neklimptų su savo slidėmis ir snieglentėmis. Tačiau tai nėra vienintelis slidinėjimo trasų mašinų darbas.
Jos taip pat naudojamos trasų formavimui. Pavyzdžiui, jos gali suformuoti kliūtis snieglenčių parkams, kalnelius vaikams, sniego barjerus palei trasos pakraščius. Sniego gaminimo aparatai dažnai nelabai tolygiai paskirsto naują sniegą, todėl ir šis darbas atitenka vikšrinėms trasos priežiūros mašinoms. Modernios mašinos pačios gali vežti sniego gamybos, krovinių, keleivinius modulius ir net kranus, kurie praverčia trasose diegiant naują įrangą.
Kalbėti apie technines charakteristikas nėra lengva, nes skirtingi gamintojai pasitelkia skirtingus sprendimus. Tačiau PistenBully 300 Polar yra geras, populiarus tokios mašinos pavyzdys. Ši mašina naudoja 6 cilindrų Mercedes-Benz dyzelinį variklį, išvystantį 455 ag (335 kW). Tokios galios pakanka maksimalia 21 km/h greičiui, tačiau įprastai slidinėjimo trasų mašinos taip greitai tikrai nesidarbuoja. Šio aparato plotis su vikšrais – 4,26 metrai, o ilgis – 8,4 m. Be jokių įrankių ir modulių PistenBully 300 Polar sveria 8,4 tonas, o maksimalus svoris siekia 12 tonų.
Slidinėjimo trasų mašinos įprastai darbuojasi naktį. Jei joms tenka veikti dieną, slidinėtojus jos perspėja garsiniu signalu ir šviesomis. Geras pravažumas leidžia įveikti ir labai stačias įkalnes, o jei jos pasirodo per daug stačios, gali būti pasitelkiamos gervės ir tvirti trosai. Itin žemas svorio centras ir labai platų vikšrai leidžia šioms mašinoms laisvai visiškai saugiai važinėti ir išilgai šlaito. Įdomu ir tai, kad dėl šių savybių šios mašinos randa darbo ir kitose srityse – kartais jos yra modifikuojamos darbui durpynuose.
Technologijos.lt
